- žvygtelėti
- žvýgtelėti, -ėja (-ia NdŽ; KŽ) -ėjo DŽ žr. žviegtelėti: 1. Paršiukas tik žvýgtelėjo ir nutilo Ds. Liuob kita kiaulė būs pikta, – jei tik paršelis žvýgtelės, ana tujau pašoks End. Spyrė kiaulei į snukį, ta žvýgtelėjo, sukriuksėjo ir nubėgo Vkš. Žvýgtelėjo kiaulė, leki veizėti Jdr. 2. Labai garsiai žvygtelėjo stabdžiai, ir iš mašinos iššoko Dirželis J.Mik. Automobilis lėkė tyliai gausdamas; posūkiuose žvygtelėjęs stabdžiais pakrypdavo ant šono V.Bub.
Dictionary of the Lithuanian Language.